Dienos socialinė globa – asmeniui dienos metu teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą.

Gavėjai: vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys.

Paslaugos teikimo trukmė: nuo 11 iki 25 val. per savaitę, nuo 11 iki 40 val. per savaitę asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis).

Išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą (asmeniui, iš šeimos narių negaunančiam pagalbos ir (ar) priežiūros, vienam gyvenančiam asmeniui ir kitiems asmenims savivaldybės mero nustatytais atvejais), reikia ilgesnės trukmės paslaugos, gali būti skiriama nuo 11 iki 70 val. per savaitę trukmės paslauga.

Paslaugos sudėtis: maitinimo organizavimas (jei maistą pristato tarnybos), pagalba ruošiant maistą, maisto produktų nupirkimas, pristatymas, pagalba maitinantis arba asmens maitinimas, buities priemonių nupirkimas, pristatymas, pagalba buityje ir namų ruošoje, pagalba rengiantis, prausiantis, užtikrinant kasdienę asmens higieną ir kitokio pobūdžio pagalba, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, palydėjimas į įvairias įstaigas, kitos paslaugos, reikalingos siekiant asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose.

Paslaugos teikimo vieta: asmens namuose.

SENYVO AMŽIAUS ŽMONĖS: PAGARBA, RŪPESTIS IR ORUMO IŠSAUGOJIMAS

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, visuomenė sensta – daugėja vyresnio amžiaus žmonių, ilgėja gyvenimo trukmė. Tai natūrali demografinė raida, kuri kelia naujus iššūkius ne tik sveikatos sistemai, bet ir socialinių paslaugų sričiai. Kartu tai ir proga permąstyti požiūrį į senatvę: ne kaip silpnumo laikotarpį, o kaip brandos, išminties ir visavertės gyvenimo dalį. Senyvo amžiaus žmonių poreikiai yra įvairūs. Vieniems reikalinga tik emocinė parama ar bendravimas, kitiems – pagalba buityje, slauga ar nuolatinė priežiūra. Dalis jų gyvena aktyviai, dalyvauja bendruomenės veikloje, savanoriauja, kiti – jaučia vienatvę, atsiskyrimą, patiria fizinius ir emocinius sunkumus. Didelė problema – socialinė izoliacija. Daugelis senjorų netenka artimųjų, lieka vieni. Vienatvė ne tik slegia emociškai, bet ir veikia fizinę sveikatą. Todėl socialinės paslaugos, bendruomenės iniciatyvos ir tarpusavio pagalba tampa gyvybiškai svarbūs šios amžiaus grupės žmonėms. Svarbiausia senjorų teisė – gyventi oriai, jiems pažįstamoje aplinkoje. Tam svarbios tokios paslaugos kaip pagalba namuose, laikinoji priežiūra, dienos centrai. Jos padeda išlaikyti savarankiškumą, suteikia saugumo jausmą, leidžia jaustis reikalingais. Vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvoms institucinėms globos įstaigoms. Šiuolaikinis požiūris remiasi tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės turi gauti pagalbą savo bendruomenėje, artimoje aplinkoje, kur jaučiasi saugiai ir ramiai.

Senjorų emocinė sveikata dažnai yra stigmatizuota ar ignoruojama. Nors jaunesniems žmonėms skirta emocinės sveikatos priežiūra yra vis labiau pripažįstama ir skatinama, vyresnio amžiaus žmonių emocinės gerovės svarba vis dar nepakankamai akcentuojama. Depresija, vienišumas ir nerimas gali smarkiai paveikti senjorų gyvenimo kokybę, todėl būtina šias problemas aptarti atvirai ir ieškoti veiksmingų sprendimų. Socialinis izoliavimas ir vienišumas yra vieni iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria senjorai. Socialinė įtrauktis ir prasmingų santykių užmezgimas gali padėti sumažinti šias problemas, tačiau visuomenėje trūksta supratimo ir iniciatyvų, skirtų skatinti vyresnio amžiaus žmonių socialinį aktyvumą. Šiandieninėje skaitmeninėje visuomenėje technologinės žinios ir įgūdžiai tampa vis svarbesni. Senjorai, kurie išmoksta naudotis skaitmeninėmis technologijomis, gali gerokai pagerinti savo gyvenimo kokybę, palaikyti ryšius su artimaisiais, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ar tiesiog likti informuoti. Vis dėlto, šios grupės skaitmeninis įtraukimas vis dar yra nepakankamas.

Vyresnio amžiaus žmonės – tai ne našta, o vertybė. Jie sukaupę patirtį, žinias, gyvenimo išmintį. Svarbu įtraukti juos į sprendimų priėmimą, bendruomenės gyvenimą, skatinti jų aktyvumą ir palaikyti sveikatą ne tik fizinę, bet ir emocinę. Pagarba senatvei reiškia ne tik tinkamas paslaugas ar paramą, bet ir kasdienį elgesį – mandagų bendravimą, išklausymą, kantrybę. Tai kuria visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi matomas ir vertinamas. Lietuvoje dar daug senjorų gyvena vieni, susiduria su skurdu ar ribotu mobilumu. Kaimo vietovėse paslaugos jiems dažnai sunkiai pasiekiamos. Todėl būtina plėtoti mobiliąsias paslaugas, stiprinti bendruomenių vaidmenį, skatinti savanorystę. Taip pat svarbu investuoti į socialinius darbuotojus, kurie dirba su šia jautria grupe – jie tampa ne tik pagalbos teikėjais, bet ir ryšio kūrėjais tarp žmogaus ir bendruomenės.

Kartu su iššūkiais atsiveria galimybės kurti amžiui draugišką aplinką: pritaikyti infrastruktūrą, gerinti informavimą, kurti naujus paslaugų modelius. Tai reikalauja politinės valios ir visų mūsų sąmoningumo. Senatvė – tai ne nuosmukis, o gyvenimo visuma. Kuo daugiau pagarbos rodysime šiandien, tuo oriau gyvensime rytoj.

Parengė Živilė Petkevičienė direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui

2023 m. lapkričio 23 d.